Kalcio nitratas DUKANIT - DUSLO, 25 kg

N (CaO) 15,5 (26,5)
PFC 1 (C)(l)(a)(i): TIESIOGINĖS KIETOSIOS NEORGANINĖS MAKROELEMENTINĖS TRĄŠOS

Sudėtis	%
Azotas bendras (N)	15,5
Nitratinis azotas (NO3-N)	14,4
Amoniakinis azotas (NH4-N)	1,1
Kalcis (Ca)	18,62

Privalumai

visiškai vandenyje tirpios azoto ir kalcio trąšos. Jos yra birios, smulkių granuliųpavidalo, kurios greitai ištirpsta vandenyje be jokių likučių;
tinka visoms tręšimo sistemoms – kapiliarinėms-lašelinėms sistemoms, žemaipurškiamiems purkštuvams, išcentriniams purkštukams ir kitiems purškimo įrenginiams;
nėra chloro, natrio ir sunkiųjų metalų;
galima maišyti su visomis vandenyje tirpiomis trąšomis, išskyrus bazinius tirpalus, kuriųsudėtyje yra fosforo (P) arba sieros (S).

Nitratinis azotas
Kalcio privalumai
Šią azoto formą augalai įsisavina greičiausiai, todėl sparčiai auga. Nitratinis azotas neišsisklaido ir nesusigeria į dirvožemio daleles, dėl šios priežasties augalai jį visą lengvai įsisavina. Jis taip pat pagerina sąlygas augalams įsisavinti iš dirvožemio kitas maistines medžiagas, tokias kaip kalis (K), kalcis (Ca) ir magnis (Mg).

suteikia augalo ląstelių sienelėms tvirtumą ir atsparumą, todėl padidėja derlius ir jis būnageresnės kokybės, geriau laikosi sandėliuose;
tvirtos augalo ląstelių sienelės didina augalo atsparumą ligoms ir vabzdžių pernešamomsinfekcijoms;
gerina dirvožemio struktūrą, padeda išlaikyti optimalias sąlygas šaknims, todėl didėjaderlingumas;
augalai geriau prisitaiko prie temperatūros svyravimų, karščio.

Kalcio trūkumas
Vieni iš dažniausiai pastebimų kalcio trūkumo simptomų: pomidorams baigiant žydėti atsiranda viršūninis puvinys, gelsta ir ruduoja salotų viršūnėlės, ant bulvienojų atsiranda rūdžių dėmės. Kalcio įsisavinimas augale vyksta pasyviai per transpiracijos srautą, todėl yra labai svarbu, kad visas vandenyje tirpus kalcis patektų prie augalo šaknų, kai augalams labiausiai to reikia.

Naudojimo instrukcija
Azoto ir kalcio kristalinės, visiškai vandenyje tirpstančios, trąšos, skirtos daigams, šiltnamio ir lauko daržovėms, bulvėms, gėlėms ir žydintiems krūmams, spygliuočiams ir kitiems dekoratyviniams augalams, braškėms ir uogienojams, uogakrūmiams ir vaismedžiams, vejai papildomai tręšti.

Trąšos tinka tręšti visus augalus aktyvios vegetacijos metu.

Pirmas tręšimas - prieš sėją (sodinimą) arba aktyvios vegetacijos pradžioje (pavasarį), kiti tręšimai - kas 10-14 dienų.

Naudojimo rekomendacijos: tręšti lokaliai. Trąšas tirpinti vandenyje ir laistyti arba purkšti per lapus. Tirpinti trąšas kietame vandenyje nerekomenduojama, kadangi gali susidaryti nuosėdos ir sumažėti trąšų efektyvumas. Netręšti erikinių augalų.

Trąšų norma laistant: augalus laistyti - 0,1-0,3 % koncentracijos tirpalu (10-30 g/10 l vandens). Minimalią normą naudoti daigams ir jauniems augalams, augalams patyrusiems augimo stresą, tręšiant su kiekvienu laistymu, mišiniuose su kitomis agrocheminėmis medžiagomis. Maksimalią normą naudoti prieš žydėjimą, po žydėjimo, augalų derėjimo metu, laistant netolygiai. Trąšų norma purškiant per lapus: augalus purkšti per lapus 0,2-0,5 % koncentracijos tirpalu (20-50 g/10 l vandens). Augalus tręšti per lapus galima, kai oro temperatūra yra ne aukštesnė kaip +20º C (ryte, vakare, debesuotą dieną). Po tręšimo turi nelyti 6 valandas. Tręšimą per lapus kartoti ne dažniau kaip kas 10 dienų.

Skaitykite plačiau Sertifikatai ir SDL

Kategorijos