Elementų reikšmė
| N | Šaknų ir antžeminės dalies augimas, derlingumas ir derliaus kokybė, skatina magnio įsisavinimą, prailgina augalų vegetacijos periodą; |
| P | Šaknų augimas, krūmijimasis, savalaikis derliaus subrendimas, atsparumas nepalankioms aplinkos sąlygoms, skatina magnio įsisavinimą; |
| K | Produktyvusis krūmijimasis, atsparumas nepalankioms aplinkos sąlygoms, skatina mangano ir geležies įsisavinimą; |
| Ca | Ląstelių sienelių statybinė medžiaga, javų išgulimas; |
| Mg | Chlorofilo sintezė, antžeminės dalies augimas, derliaus kokybė, skatina fosforo įsisavinimą; |
| S | Baltymų sudėtinė dalis, skatina azoto įsisavinimą; |
| Mn | Šaknų vystymasis, antžeminės dalies augimas, atsparumas ligoms; |
| Fe | Chlorofilo sintezė; |
| Cu | Žiedadulkių gyvybingumas, grūdų mezgimasis ir varpų užsipildymas, augalų atsparumas ligoms, javų išgulimas; |
| Zn | Atsparumas sausroms, didina N,P,K pasisavinamumą, skatina grūdų mezgimą; |
| Mo | Augalų fermentų sudėtinė dalis, skatina azoto ir vario įsisavinimą; |
| B | Žiedadulkių gyvybingumas, derliaus gausa, kokybė, atsparumas ligoms. |
Augalų apsirūpinimą mineralinės mitybos elementais galima nustatyti įvertinus dirvožemio turtingumą, augalų antžeminės dalies cheminę sudėtį ar vizualiai vertinant išorinius augalų požymius. Augalai maisto medžiagas paima šaknų ir lapų pagalba, daugiausiai jonų forma. Šaknų pagalba augalai iš dirvožemio pasisavina visus mineralinius junginius, vandenį ir deguonį, nedidelius kiekius amidų, aminorūgščių. Per lapus augalai pasisavina anglies dioksidą, aminorūgštis, dalinai humines ir fulvo rūgštis bei visus kitus makro – ir mikroelementus:
- NPK per lapus augalai gali įsisavinti iki 30-40 proc. viso reikiamo kiekio (normos);
- Mg, Ca, S – iki 80 proc. normos;
- mikroelementus – iki 100 proc. normos.
Norint užtikrinti tinkamą mineralinės mitybos elementų panaudojimą būtina sudaryti tręšimo planą. Jo sudarymo metodikoje yra numatomos maksimalios normos, kurių viršyti nerekomenduojama, nes per dideli maisto medžiagų kiekiai jau ekonomiškai neapsimoka, o 1 kg v.m. nepadidina derliaus tiek, kiek padidina esant mažiems ar vidutiniams derliams.