Kodėl ruduoja tujos ir ką tada daryti?

Tujos – bene populiariausi ir mylimiausi spygliuočiai Lietuvoje. Tujos yra ideali priemonė formuoti gyvatvorę, padedančią sukurti jaukią ir privačią kiemo aplinką. Be to, tuja yra nelepus augalas, kuris nereikalauja didelio dėmesio ar sudėtingos priežiūros. Maža to, iš tujų suformuota gyvatvorė žalia išlieka visais sezonais, o ištisus metus žaliuojantys augalai yra kiekvieno sodininko svajonė.
Visgi, kartais tujos pradeda ruduoti, o sodri žaluma transformuojasi į rudos ar gelsvos spalvos spyglius. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl tujos ruduoja, ar ruduojančios tujos visada yra blogas ženklas ir paaiškinsime, ką daryti, kad jos vėl žaliuotų bei džiugintų akį.
Kodėl tujos ruduoja?
Tujos gali ruduoti dėl skirtingų priežasčių. Kartais tujos šakelė ruduoja dėl natūralių sezoninių reiškinių, nes spygliuočiams būdingas kasmetinis spyglių keitimas.
Visgi, jeigu šakelės ruduoja vis intensyviau, o rudų zonų daugėja - tai ženklas, jog reikia sunerimti. Šie požymiai įprastai įspėja apie neigiamus pokyčius augalo viduje, kitaip tariant, giluminę problemą.
Giluminės problemos tujas taip pat gali užklupti dėl įvairių priežasčių. Problema gali atsirasti tada, kai augalus užpuola kenkėjai ar ligos. Tokiu atveju ją galima išspręsti su fungicidais ar insekticidais. Insekticidai tujoms padeda apsisaugoti nuo kenkėjų, o fungicidai - nuo grybelinių ligų.
Tujų parudavimas gali atsirasti ir dėl drėgmės stygiaus ar netinkamos dirvos. Visgi, pagrindinė priežastis, dėl kurios tujos ruduoja yra netinkamas tręšimas.
Trąšos tujas aprūpina įvairiomis maistinėmis medžiagomis. Jeigu trąšų sudėtis arba tręšimo režimas yra netinkami, tujos gali susidurti su vienos ar kitos maistinės medžiagos stygiumi arba pertekliumi. Tai skatina tujų rudavimą. Prastai pasirinktos ar netinkamai naujamos trąšos tujoms gali sukelti ir kitokios žalos. Tai gali susilpninti kamieno struktūrą, sulėtinti augimo tempą, padidinti įvairių ligų atsiradimo riziką.
Kodėl ruduoja tujos, kurių priežiūra yra tinkama?
Tujos, kurių priežiūra yra tinkama gali ruduoti ir net dėl kelių priežasčių. Tad svarbu suprasti, kad kartais tujų parudavimas nereiškia nieko blogo. Jei tujos gerai prižiūrėtos - tinkamai laistomos, tręšiamos ir auginamos optimalioje vietoje - parudavimai pasireiškia rečiau, tačiau jie vis tiek gali atsirasti. Situacijos, kai parudavimas yra natūralu:
- Ruduo / pavasaris. Rudenį ir pavasarį ruduojančias tujas dažniausiai galima laikyti natūraliu reiškiniu. Šiais sezonais tujos natūraliai atnaujina savo šakeles - atsikrato senesnių, vidinių spyglių, o išoriniai spygliai išlieka žali. Šiuo atveju problema dažniausiai būna vidinėse šakose ir neplinta į jaunus ūglius.
- Po sodinimo. Šviežiai pasodintos tujos yra jautresnės. Jos gali patirti stresą dėl naujos dirvos ir klimato sąlygų. Tad jeigu tujos auga tik pirmą sezoną, šiek tiek parudavusias šakeles matyti yra visiškai normalu.
- Vidinių šakų parudavimas. Jeigu tujos jau yra pakankamai brandžios, dažnai pasireiškia vidinių šakų parudavimas. Brandesnių tujų vidinėje dalyje yra negyvų šakų, kurių jos natūraliai atsikrato. Šakos ruduoja, o paskui tiesiog iškrenta. Tai normalus procesas, kuris neturėtų kelti nerimo, jei išorinė augalo dalis išlieka tanki ir žalia.

Kokios maistinės medžiagos gali paskatinti tujų rudavimo problemą?
Tujų rudavimo problemą gali paskatinti bene visos maistinės medžiagos, kurios yra naudojamas ne tada ir ne taip, kaip reikėtų. Rudavimą gali paskatinti ne tik tam tikrų maisto medžiagų trūkumas, bet ir perteklius. Svarbu suprasti, kad trąšos tujoms gali suteikti tiek svarios naudos, tiek didelės žalos. Todėl jas visada reikia rinktis ir naudoti labai atsakingai. Lentelėje galite matyti, kokių medžiagų trūkumas arba perteklius gali paskatinti parudavusių tujų problemos atsiradimą.
Elementas | Trūkumo požymiai | Pertekliaus pasekmės | Naudinga žinoti |
| Azotas (N) | Blyškūs, geltoni spygliai, lėtas augimas | Silpni, peraugę ūgliai, prastas žiemojimas | Naudoti pavasarį, ne rudenį |
| Magnis (Mg) | Geltonuoja nuo viršūnių, vėliau ruduoja | Retai būna per daug | Labai dažna rudavimo priežastis |
| Kalis (K) | Silpnas atsparumas šalčiui, džiūsta šakos | Nepageidautinas poveikis retas | Gerina atsparumą, ypač rudenį |
| Fosforas (P) | Lėtas šaknų augimas, bendra augalo stagnacija | Trukdo mikroelementų įsisavinimui | Dažnai ne pagrindinė rudavimo priežastis |
| Geležis (Fe) | Jauni spygliai gelsta, ypač ant viršūnių | Retai – jei dirva labai rūgšti | pH turi būti 5.5–6.5 |
| Cinkas (Zn) | Spyglių blyškumas, silpnas augimas | Gali būti toksiškas rūgščioje dirvoje | Trūkumas dažnas aukštesnio pH dirvose |
| Manganas (Mn) | Geltonai-bronziniai atspalviai | Retas perteklius | Dalyvauja chlorofilo sintezėje |
Kada ir kaip tręšti tują?
Kada ir kaip tręšti tują yra labai svarbu. Jeigu tręšimas bus atliktas netaisyklingai ar netinkamu metu, net ir idealiai tujai pritaikytos trąšos gali sukelti neigiamą efektą.
Pagrindinės taisyklės, susijusios su trąšų naudojimu:
- Pavasarinis tręšimas (balandis – gegužė). Tai pagrindinis tręšimas, kuris skatina tujos augimą.
- Tręšimas vasaros pabaigoje (rugpjūtis).Tręšimas, kurio pagalba augalai pasiruošia žiemai. Tokiu laikotarpiu turi būti naudojamos trąšos be azoto.
- Vengti per dažno tręšimo. Su tręšimu negalima persistengti. Jeigu trąšos yra naudojamos nesaikingai - tujų šaknys gali būti pažeistos negrįžtamai.
- Skubi pagalba. Jeigu spygliai gelsvėja ar išryškėja kiti magnio trūkumo požymiai, naudokite skystas magnio trąšas, nes jos pasižymi greitesniu veikimu.
- Specifinės trąšos tujų sodinimui. Kai tujos sodinamos reikia naudoti specifines trąšas, kurios užtikrina sveiką šaknų vystymąsi ir stiprų augimą.
Ką daryti turint ruduojančias tujas?
Turint ruduojančias tujas nedelsiant reikia imtis veiksmų. Visų pirma, reikia nustatyti spygliukų rudavimo priežastį ir įvertinti, ar rudavimas yra pavojingas, ar ne. Jeigu tujos pradėjo ruduoti dėl natūralių veiksnių (sezoniškumo, senėjimo proceso ar šviežio pasodinimo) daryti nereikia nieko.
Jeigu įžvelgiate, kad rudavimą paskatino grybelinės tujų ligos - pašalinkite pažeistas šakeles ir naudokite fungicidą. Kai grybelis ligos puola - fungicidai yra puikūs pagalbininkai. Jie išgydys tujas ir sustabdys grybelio plitimą. Jeigu paaiškėja, kad tujų gyvatvorė savo žalumą prarado dėl trąšų, laikykitės šių rekomendacijų:
- Atlikite dirvos testą. Patikrinkite pH lygį ir ir pagrindines maistines medžiagas, nes netinkama dirva labai dažnai iššaukia parudavimo problemą.
- Naudokite specialias trąšas. Tiek tujų gyvatvorę, tiek vazonuose auginamas tujas tręškite specialiai spygliuočiams pritaikytomis trąšomis. Tokių trąšų sudėtyje dažnai yra papildomo magnio, geležies ir kitų mikroelementų, kurie pagerina augalo spalvą bei sveikatą.
- Po tręšimo - gausiai palaistyti. Vanduo padeda trąšoms greičiau pasiekti šaknis, todėl tuja efektyviau įsisavina reikiamas maistines medžiagas. Tujas gausiau reikia palaistyti ir tada, kai pašviečia kaitri saulė.
- Palaukite. Jeigu augalo imunitetas nusilpsta, pirmieji pagerėjimo požymiai neatsiranda iš karto. Dažniausiai jie matomi po 2–4 savaičių, tad nedarykite skubotų išvadų, o kantriai palaukite.
- Pašalinkite pažeistas šakas. Pažeistas šakeles reikia pašalinti, kad augalas sutelktų jėgas į sveiką augimą. Kitu atveju - jo energija bus išeikvota netinkamai.
Informaciją parengė: Specialiųjų trąšų grupės vadovas Danas Jankauskas
Tel. 069926170
Straipsnyje pateikta informacija yra bendro rekomendacinio pobūdžio ir parengta remiantis vidutinėmis auginimo sąlygomis. Kadangi rezultatas priklausio ir nuo dirvožemio savybių, oro sąlygų, veislės bei taikomos technologijos, prieš priimdami sprendimus visada pasitarkite su „Baltic Agro“ agronomais.